pliūpterti

pliū́pterti, -ia (-na Dglš), -ėjo (-ė) 1. žr. pliūpterėti 2: Pliū́pterė[jo] lietus Dglš. ║ tr. staiga smarkiai sulyti: Kap pliū́pterė[jo] lietus sausą šieną! Dglš. 2. žr. pliūpterėti 4: Nusekė bulbos, ir pliū́pter[ėj]au šalto vandens – nepasgadins Vdš. 3. žr. pliūpterėti 6: Tik ugnis kad pliū́pterė[jo] iš kamino! Kb. 4. intr. staiga pasileisti, pratrūkti (smarkiai ką daryti): Šitaip besirokuojant, vaikas pliūpterdavo kirminais J.Balt.